Astrologija paremta tūkstantmečiais patikrintomis dogmomis. Vienas iš tokių žžyra tas, kad Zodiako ženklai yra labai konkretūs ir labai griežtai atskirti vienas nuo kito. Populiariai tai traktuojasi taip: jei aš gimiau (mano Saulė mano gimimo horoskope), tarkime, Avino ženklo pabaigoje, tai būsiu panašus į Jautį, arba jei gimiau Avino ženklo pradžioje, tai būsiu panašus į Žuvis. Turiu pripažinti, kad nebus ir taip, ir taip… Tiesa ta, kad Zodiako ženklai, turintys ribas, nors ir nematomas bei neapčiuopiamas, yra visiškai savarankiški* nuo gretimų Zodiako ženklų. Tie astrologai, kurie vadovaujasi klasikine astrologija, visada tai prisimena. Tačiau nuo Keplerio** laikų daugelis Vakarų astrologų Zodiako ženklų ribas ėmė traktuoti gana paviršutiniškai, pirmenybę teikdami kampiniams atstumams tarp planetų.
Savo praktikoje iki šiol pastebėjau, kad zodiako ženklų ribos yra labai svarbus veiksnys, todėl visada į tai atsižvelgiu. Zodiako ženklų ribose galioja tam tikros taisyklės. Jas diktuoja planetos, kurios tame zodiako ženkle turi ypatingą statusą. Pavyzdžiui: Mergelės ženkle vyrauja Merkurijus*** ir t. t. Planetos simbolizuoja gyvenimo principus. Šie Principai yra suverenūs ir, žinoma, papildo kitus Principus. Kaip ir fiziologijoje, pavyzdžiui, Jupiterio principas materializuojasi kepenų veikloje, o Veneros principas – inkstų veikloje. Tai atskiri ir susiję organai, nors ir pavaldūs, tačiau per kitus Principus. Tačiau kadangi šiandien kalbame apie įvykius, kurie gali įvykti tam tikru laiko momentu, tęsdami analogiją, dabar domėsimės kepenų arba inkstų veikla lokaliai laike ir erdvėje.
Apskritime yra 360 laipsnių (taip pat ir Zodiako žvėries rate). Kiekvienas ženklas yra 30 laipsnių ilgio. Manoma, kad planeta, kuri taip pat yra Saulė ir Mėnulis, įeina į tam tikrą Zodiako ženklą tuo momentu, kai jos centras kerta ženklo ribą. Šiandien mums patiems nereikia užsiimti astronomija ir matematika, kad nustatytume šį faktą. Turime lenteles ir kompiuterines programas, kuriose randame šią informaciją. Čakros laikas labiausiai tiesiogiai susijęs su Zodiako ženklų ribomis, o tiksliau – su Mėnulio perėjimu iš vieno Zodiako ženklo į kitą.
Sena dogma byloja: galima nuspėti bet kokio proceso eigą ir rezultatą, jei žinote jo pradžios tašką. Negalime iš anksto tiksliai pasakyti, ar procesas prasidės (laisva valia taip pat!), bet jei jis prasidėjo, galime numatyti jo eigą.
Panašiai dogma sako, kad proceso nuspėjamumas susijęs su laikotarpiu, kai planeta (šiuo atveju Mėnulis) yra tam tikrame Zodiako ženkle.
Astrologija jau seniai suprato, kad laikas yra santykinis. Trijų skirtingų energetinių režimų: pagrindinio (pasireiškiančio Avino, Vėžio, Svarstyklių, Ožiaragio ženkluose) laikas juda greičiausiai, kintamojo (pasireiškiančio Dvynių, Mergelės, Šaulio, Žuvų ženkluose) laikas juda vidutiniškai greitai, nuolatinio (Jaučio, Liūto, Skorpiono, Vandenio ženkluose) laikas juda lėčiausiai.
Vadinasi, įvykiai, prasidėję Mėnuliui (ir planetoms) būnant pagrindiniuose ženkluose, turės pasekmių per kelias valandas, dienas ir savaites. Kintamuoju ženklu jie turės pasekmių per kelias dienas, savaites ir mėnesius. O idėjos, iniciatyvos, veiksmai, kilę nuolatinio režimo metu, turės pasekmes savaitėmis, mėnesiais ir metais****.
Klasikinėje astrologijoje naudojamos penkios matomos planetos ir du šviesuliai – Saulė ir Mėnulis.* Taip pat naudojami penki kampiniai atstumai tarp šių objektų, kurie sudaro proceso foną – du atstumai (60 ir 120 laipsnių) sudaro harmoningą foną, du (90 ir 180 laipsnių) – disharmonišką foną, o vienas (0 laipsnių) – mišrų foną.
Manoma, kad įvykis gali įvykti tik tuo atveju, jei planetos sąveikauja, jei tarp jų vyksta energijos mainai (kampinis atstumas). Jei energijos srauto nėra, nieko neįvyksta arba NIEKO neįvyksta. Tuomet šis niekas ir yra prašmatnumas.
Būtent Mėnulis nukreipia energiją ten, kur turi kažkas įvykti, panašiai kaip gamtoje (taip pat ir mūsų kūnuose) ji nukreipia vandenį, be kurio negali atsirasti jokia gyvybė (idėjos materializavimas). Būtent Mėnulis mus labiausiai domina, kai bandome nuspėti, kaip seksis naujas sumanymas.
Kai Mėnulis pereina į kitą Zodiako ženklą, visos ankstesnės taisyklės nustoja galioti, įsigalioja naujos. Tai lygiai taip pat, kaip ir tada, kai kertame šalies, kurioje galioja kitokios taisyklės, sieną.
Čikos laikas – tai laikotarpis nuo to momento, kai Mėnulis paskutinį kartą apsikeitė energija su planeta, iki to momento, kai jis kerta Zodiako ženklo ribą. Čika laiko poveikis prasideda palaipsniui, bet baigiasi tiksliai nustatytu momentu.
Klasikinėje astrologijoje ši fazė dar vadinama “Mėnulio nuokrypiu nuo kurso”, “Mėnulio dreifu”, gali būti ir kitų sinonimų
